Trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos metu susitikęs su Šventųjų gailestingumo metų piligrimais, popiežius Pranciškus katechezėje komentavo evangelisto Mato užrašytus Jėzaus žodžius: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mt 11,28-30).
Jėzus kvietimas stebina: jis kviečia juo sekti paprastus žmones, slegiamus gyvenimo sunkumų, kviečia juo sekti žmones, kuriems daug ko stinga, ir jis jiems pažada, kad jame jie suras atgaivą.
Pirmasis raginimas – „ateikite pas mane“. Kreipdamasis į pavargusius ir prislėgtus žmones, Jėzaus jiems prisistato kaip pranašo Izaijo knygoje aprašytas Viešpaties tarnas. „Viešpats man davė iškalbų liežuvį, kad gebėčiau žodžiu stiprinti nuvargusius“ (Iz 50,4), - rašoma Izaijo knygoje. Kartu su nuvargusiais Evangelija mini ir vargdienius (Mt 11,5) ir mažutėlius (Mt 18,6). Tai žmonės, kurie patys negali išsiversti, kurie neturi galingų užtarėjų. Jie gali pasitikėti tik Dievu. Suprasdami savo vargingumą, jie žino, kad viskas priklauso nuo Dievo gailestingumo, tik iš Jo tikisi pagalbos. Jėzaus raginime jie atpažįsta atsakymą į savo lūkesčius: tapdami jo mokiniais, jie gauna pažadą, kad susilauks atgaivos“.
„Priėmę kvietimą švęsti šiuos Jubiliejaus malonės metus, visame pasaulyje piligrimai žengia pro Gailestingumo duris, atidarytas katedrose ir šventovėse, ligoninėse, kalėjimuose... Kodėl jie žengia pro Gailestingumo duris? Tam, kad sutiktų Jėzų, surastų draugystę su Jėzumi, surastų atgaivą, kurią tik Jėzus gali duoti. Šis kelias – tai Jėzumi sekančio mokinio atsivertimo kelias. Atsivertimas visada reiškia Viešpaties gailestingumo atradimą. Jo gailestingumas niekada nesibaigia ir niekada neišsenka. Viešpats didžiai gailestingas“.
Antrasis šiandien skambėjęs Jėzaus raginimas – „imkite ant pečių mano jungą“ Popiežius aiškino, kad išganymo istorijos kontekste, biblinėje tradicijoje, jungo įvaizdis nurodo glaudų ryšį, kuris jungia tautą su Dievu, o tuo pačiu ir klusnumą Įstatyme išreikštai jo valiai. Polemizuodamas su rašto aiškintojais ir Įstatymo mokytojais, Jėzus kalba naują švelnų jungą, kuriame jau pasiektas Įstatymo išsipildymas. Jėzus kviečia mokinius per save, per jo asmenį, atrasti Dievo valią. Per Jėzų žmogus užmezga santykį su Dievu. Priimdamas „Jėzaus jungą“ mokinys užmezga su juo glaudžią bendrystę, dalyvauja jo kryžiaus ir išganymo slėpinyje.
Po to seka trečiasis kvietimas – „mokykitės iš manęs“. Jėzus savo mokinius kviečia juo sekti, eiti jo pažinimo keliu. Jėzus neužkrauna savo mokiniams nepakeliamų naštų. Jis kreipiasi į nuolankiuosius, vargdienius, mažutėlius, nes jis pats dėl žmonių tapo nuolankus ir mažutėlis. Jis supranta vargstančius ir kenčiančius žmones, nes jis pats yra kentėjęs skausmą ir vargą. Žmonijos išganymui jis pasirinko ne lengvą, bet didelio vargo ir kančios reikalaujantį kelią. Kaip primena Laiškas filipiečiams: „jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2,8). Vargstančių ir persekiojamų žmonių našta, - kalbėjo Pranciškus, - tai ta pati našta, kuria ją prieš juos nešė Jėzus. Dėl to, jiems uždėtas jungas yra lengvas. Jis užsikrovė sau ant pečių visos žmonijos skausmus ir nuodėmes. Mokiniui priimti Jėzaus jungą reiškia priimti Jėzaus apreiškimą: Jėzuje Dievo gailestingumas sunaikino visą žmogiškąjį skurdą ir visiems suteikė galimybę būti išgelbėtiems. „Kodėl Jėzus gali tai padaryti? Nes jis tapo viskuo visiems, jis yra artimas visiems, ypač vargstantiems. Jis su jais būdavo ištisas dienas. Jėzus nebuvo kunigaikštis. Bjauru matyti kai Bažnyčios ganytojai tampa kunigaikščiais, nutolsta nuo žmonių, nutolsta nuo vargšų. Jie elgiasi ne pagal Jėzaus dvasią. Šiuos ganytojus Jėzus bara, apie tokius ganytojus Jėzus žmonėms sakydavo: darykite tai, ką jie sako; bet nesielkite taip, kaip jie elgiasi“.
„Viešpats mus moko be baimės juo sekti, nes į jį sudėti lūkesčiai nebus nuvilti. Esame kviečiami iš jo mokytis ką reiškia gyvenime būti gailestingiems ir būti gailestingumo įrankiais. Gyvenime būti gailestingiems ir būti gailestingumo įrankiais – tai gyventi gailestingumu ir jausti Jėzaus gailestingumo poreikį; jausti atleidimo ir paguodos poreikį, trokšti Jėzaus gailestingumo ir būti gailestingais kitiems“.
„Sutelkę savo žvilgsnius į Dievo Sūnų mes suprantame koks ilgas kelias mūsų dar laukia, tačiau tuo pat metu džiugsimės, žinodami, kad keliaujame su juo, kad nesame vieni“, - sakė popiežius Pranciškus baigdamas trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę. (Vatikano radijas)
Popiežius Pranciškus - ANSA
